viekus

viekùs, -ì adj. (4) KŽ; Rtr veikus, energingas, greitas.

viekù n. KŽ. viekiaĩ adv. KŽ: Aš viekiaũ pamelšiu Zt. Aš ejau viekiaĩ Zt. Viekiau anas eiti šen LKKXVIII167(Zt). viekèst adv. comp. LD87(Zt) veikiau, greičiau: Anas ejo viekèst už manie Zt. Kad aš būčiap lietuviep, tai viekèst paimčiap (išmokčiau lietuvių bendrinę kalbą) LKKXI 165(Zt). Gali viekèst būti pavasaris Zt.

viekiaũst adv. comp.: Viekiaũst eik! LKGII486(Zt).